 |
| karantinas |
Koks tas karantinas, klausiate kartais. Visoks. Tikslingiausiai šį laikotarpį apibūdinti galėtų, turbūt, linksmieji kalneliai - kyli, leidiesi, kyli, leidiesi... Pradžia su daug neaiškumų, kas ir kaip vyks. Po to darbai lyg ir įsivažiuoja, tada po kurio laiko pats prarandi motyvaciją. Tada vaikas pradeda šėlti ir sienomis lipti nuo "palauk", "tuoj", "minutėlę", "jau baigiu"... taip leidiesi leidiesi tais kalneliais žemyn ir štai - nieko nebesinori. Lauki naujos dienos su mintimi, kad išauš šviesus rytas. Kartais taip ir nutinka. O kas jeigu kitas variantas? Sėdi apačioje ir lauki sekančio seanso linksmaisiais kalneliais. Palauk, primink man, kodėl jie linksmaisiais vadinami?!
Žinau, kad esu tik viena iš daugelio panašiai besijaučiančių. Kartais tai padeda, o kartais varo į neviltį. Ramybės teikia maksimalus informacijos srauto filtravimas, šioks toks atsiribojimas nuo socialinių tinklų ir gamta. Ji visada viską sudėlioja į savas vietas. Laukiu tų ištrūkimų, kai tiesiog eini, eini, kvėpuoji, užsimiršti... kaip išganymo.
Įpusėjus karantinui pagalvojau: Egle, juk norėjai vėl grįžti į tas dienas su dukra namuose, kai nereikia lėkti, skubėti, anksti keltis ir ruoštis jau dvigubai - kam į darželį, o kam į darbą. Taip, tikrai nuoširdžiai norėjau, bet šiuo esamu atveju gavau ne tik šią galimybę, bet ir darbą, kurį reikia atlikti maksimaliai gerai, kaip tai įmanoma šiuo laikotarpiu. O tas darbas atrodo panašiai taip - Zoom programa su 20 mažų langelių, už kurių mano pirmokai. Šalia ant kelių prašosi dukra, o ten visi tik ir laukia, kada pakalbinsiu, nes įdomu, nes pasiilgo, nes nori pasireikšti, nes irgi reikia bendravimo. Štai taip - nors imk ir pasidalink pusiau.
Kas mane neramina labiausiai? Ta nežinomybė, kaip bus rytoj, o kaip po mėnesio ar penkių? Karantinas vieną dieną bus sustabdytas, bet virusas ne. Kas tada? Esate susidėlioję scenarijų tam laikotarpiui po karantino? Ir aš ne. Gal vertėtų..?
Maksas Frišas yra mestelėjęs visai įdomią mintį, kad "Laikas mūsų nekeičia, tik tobulina". Kaip manote, tai galios po karantino atšaukimo pasaulyje? Ar šis laikas, kurį išgyvename DABAR leis mums patobulėti tuose opiuose klausimuose apie klimato kaitą, atšilimą, apie vartotojiškumą? Labai tikiuosi, kad ne vienam iš šimto ar tūkstančio, o atvirkštine proporcija - tūkstančiams tai rūpės bent dalimi labiau nei rūpėjo iki šiol.
Po tiek metų žmogaus veiklos ir tokių sukeltų padarinių, bijau, kad Žemei gali neužtekti šių kelių mėnesių tylos. Bet ir tai - jau šis tas.
Bet kokiu atveju "Laikas - pats sąžiningiausias kritikas" /Andrė Morua/
Su vidinės ramybės linkėjimais,
Eglė
