Mamos užrašai. Pamąstymai apie stereotipus

Kai dar dirbau ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ne kartą teko išgirsti: "Kai turėsite savo vaikų, pamatysite...". Išvertus į lietuvių kalbą, gautųsi panašiai "Kol neturi vaikų - lengva patarinėti ugdymo, auklėjimo klausimais". Ne, lengva nebūdavo. Ypač tais atvejais, kai tekdavo tuos patarimus ar pastebėjimus išsakyti gerokai vyresniems už mane pačią tėveliams. Labai atsakingai ruošdavausi tokiems pokalbiams ir ilgokai rinkdavau žodžius, kuriais tiksliausiai ir aiškiausiai perteikčiau situaciją.
Kai laukiausi, esu išgirdusi "O, auklėtoja, mokytoja, tai jau išauklėsi savo vaikus oho". Taip ir nesupratau, ką tada tiksliai norėjo man pasakyti. Mano manymu, tiek kirpėja, tiek pardavėja, tiek inžinierė, kepėja, mokytoja ar orlaivio pilotė - bet kokiu atveju savo vaikui visų pirma yra mama - tiesiog, be savo profesijos šleifo. Ir tai, kaip jai seksis užmegzti ryšį su savo vaiku, kaip dėliosis tolimesnis jų bendravimas, kokį auklėjimą ar ugdymą pasirinks - priklauso tik nuo konkrečios šeimos atvejo. Visos mes, mamos, gimus vaikams turime vienodus šansus būti pakankamai geros ar blogos mamos. Renkamės pačios.
Kai mūsų pirmagimė ūgtelėjo (kalbame apie 5-6 mėnesių kūdikį), savo adresu sulaukdavau vieno kito ale juokelio "Na, tai jau skaito?" arba "Tai kaip lavini? Ko mokai ją?" - kas man kėlė vien tik šypsenas. Dar paaugus Jogailei pasigirsdavo "Tai jau daro į puoduką?", "Valgo pati?". Ir šie klausimai nuskambėdavo, kai dukrai tebuvo 10 mėnesių. Nuoširdžiai nežinau, kodėl pakankamai svetimi žmonės leidžia sau kapstyti net iki tualeto reikalų? Rodos, kai kalbama apie kūdikius ir vaikus, galima visko klausti pirmą kartą gatvėje sutiktos mamos, nu, nes suprask, intymumas ir asmeniškumai čia neegzistuoja. Įdomu kaip sureaguotų ta pati mama, jeigu paklausčiau, kaip jai pačiai einasi tualeto reikalai?! O ką? negalima? Kodėl netaktiška? Jeigu ji gerai jaučiasi klausdama, apie mano vaiko tualeto reikalus, tada jai turbūt nieko tokio padiskutuoti ir apie savuosius. Be sarkazmo, deja, čia jau neišeina. Mielieji, skubu jus patikinti, kad mokytojų, auklėtojų ar net mokslo daktarų edukologijos srityje vaikai yra lygiai tokie patys vaikai kaip ir jūsų, nepriklausomai nuo to, kokios profesijos atstovas ar atstovė esate. Jie taip pat pereina visus raidos etapus. Būna pikti, nemiega naktimis, neklauso, ar nenori girdėti, ką jiems sako tėvai. Dar jie, kaip ir visi kiti, yra asmenybės su savo norais ir nenorais, gebėjimais ir galimybėmis. Išvis, šių dienų kontekste, kai persikvalifikuoja ir kardinaliai savo darbo kampą pakeičia, sakyčiau, vienas iš penkių (čia ne tyrimai, o mano sugalvota statistika), prilipinti tą profesijos etiketę visiškai netikslinga. Nes, kas nutiks, kai ta mama edukologė ims ir pataps buhaltere, dizainere, politike, gėlininke ar laisvai samdoma menininke?
Mano vaikas tikrai nėra kaltas, kad jo mama mokytoja. Ir nereikia jos sprausti į ankštus rėmus ar aplipinti spalvotais priminimų lapeliais su visuomenėje gajais štampais. Aš ją auginu, ja rūpinuosi, drauge augu pati ne todėl, kad kažkam kažką įrodyčiau. Ir ji gimė ne todėl, kad man namuose norisi žaisti vaikų darželį su individualiomis pamokėlėmis. Toks visuomenės spaudimas iššaukia, sakyčiau, atvirkštinę reakciją.
Taip, lyginant su kitus mokslus, studijas pasirinkusiais žmonėmis, aš turiu šiokį tokį pranašumą augindama savo vaiką, nes vis dėlto, tos teorinės ir praktinės žinios gelbėjo ne kartą ir ne vienoje situacijoje. Žinau, kaip galima apeiti tam tikras situacijas, kurios iškyla tam tikru raidos etapu. Iš praktikos yra prigaudyta nemažai blic sprendimų, kurie gelbsti išgirdus vaiko NE, neisiu, nedarysiu, nenoriu ir t.t. Kažkada matytos ir išgyventos situacijos leidžia kitaip pažvelgti į savas kasdienes problemas ar situacijas. Vesti mini seminarai tėvams, individualūs pokalbiai, kai buvo ieškota ir surasta daug papildomos medžiagos vienu ar kitu individualiu klausimu taip pat padeda, kai reikiamu metu reikiamoje vietoje atsidaro koks stalčiukas su turima info galvoje. Bet visa tai nėra panacėja ir nėra kažkoks vienas šablonas, tinkantis visiems, tame tarpe ir mano pačios vaikui. Vienodų vaikų, kaip ir visiškai identiškų situacijų su vienodomis aplinkybėmis, deja, pasitaiko labai retai. Ar šiai dienai būtų drąsiau kalbėtis su tėvais ir dalintis patirtimi bei sprendimais? Galbūt. Ar esu kategoriška ir kam nors kada nors esu pasakiusi "Aš tai tikrai žinau, kaip ugdyti ir auklėti vaikus"? Ne, niekada. Ir toli gražu ne dėl to, kad nepasitikiu savimi ar savo turimu gyvenimišku žinių bagažu. Labiau dėl to, kad suvokiu tą nevienodumą ir tai, kad mokytoja nežino geriau už vaiko mamą ar tėtį.
Visų pirma mylėkime, nelyginkime vaikų tarpusavyje, neiškelkime savojo aukščiau kitų, ugdykime ir auklėkime širdimi ir savo autoritetu... ir, patikėkite manimi, viskas bus puiku! Užaugs labai graži, tvirta, pasitikinti savimi, empatiška, žingeidi ir kūrybinga karta, nepriklausomai nuo to, kelių mėnesių pradėjo naudotis naktipuodžiu, kada įvaldė stalo įrankius ar nupiešė pirmąjį piešinį.

Rubrika: Blic klausimai/atsakymai žinomoms mamoms. IRMA ADOMAITIENĖ

Irma su dukrele Saule

Pristatinėti dainininko ir muzikos kompozitoriaus Lino Adomaičio, manau, tikrai nereikia. Kaip žinia, už tokių vyrų pečių ir jų sėkmingų gyvenimo projektų, dažnai stovi ne mažiau tvirtos, drąsios, žavios asmenybės - moterys, vaikų mamos, kitaip tariant, turbūt nesuklysiu sakydama, tikrieji jų gyvenimo varikliai. Irma, mano nuomone, yra būtent tokia moteris, žmona, o dabar jau ir pirmagimės Saulės mama - šilta, nuoširdi ir spinduliuojanti moteriškumu. Ji vadovauja jų šeimos verslui ir Lino Adomaičio labdaros ir paramos fondui. Bet šį kartą - apie mamystės reikalus.

Mano blic klausimai ir Irmos atsakymai į juos.

• Kokio amžiaus būdama tapai mama?

34 - erių.

• Ką galvojai apie motinystę PRIEŠ susilaukiant vaikų?

Visada galvojau, kad tai didžiulė dangaus palaima ir labai labai tikėjau, kad ji mane aplankys.

• Ir ką galvoji dabar, tapusi mama?

Ko gero, derėtų didžiosiomis raidėmis parašyti, kad bent kiek emocija ir jausmas būtų perteikti: TAI DIDŽIULĖ DANGAUS PALAIMA. Ir nepaprastas mano pačios virsmas.

• Kokiais 5 žodžiais apibūdintum "motinystės atostogas"?

Atradimo džiaugsmai, iššūkiai, lekiantis laikas.

• Mėgstamiausios veiklos, užsiėmimai su savo vaikais.

Galėčiau sukti ir sukti ratus su vežimėliu gryname ore. Namuose nuolat klausomės muzikos. Saulę labai linksmina dainavimas. Visi užsiėmimai, kurie dukrelės veidą papuošia šypsena - automatiškai ir mano mėgstamiausi :)

• Geriausias savaitgalio planas yra ...

Hmmm... tapus mama visos dienos - kaip savaitgaliai :) Bet sekmadienius atskiriu nuo kitų dienų, nes tada šeima mane išsiunčia atsipalaiduoti į masažą.

• Kaip tave pakeitė (jeigu pakeitė) motinystė?

Su motinyste paryškėjo intuicija. Pradėjau jos labiau klausyti. Tarsi kokia stebuklinga šviesa apšvietė pačius svarbiausius dalykus, o visos smulkmenos ir nereikšmingos detalės pasislėpė šešėlyje.

• Ar planuojate daugiau vaikų?

Stengiamės su vyru būti geri, kad būtume pastebėti. Juk vaikai renkasi tėvus ir laiką, kada pas juos ateiti.

• Trys dažniausiai vartojami žodžiai kalbant su savo vaikais.

Saulele, boružėle, burbule.

• Vieno sakinio palinkėjimas būsimoms ir jau esamoms mamoms.

Klausykite ne autoritetų, o savo širdies - juk mama ir vaikelis bendrauja meilės kalba.

Ar dar egzistuoja vaikų "ožiukai"?

O gal pas juos dabar atskrenda fėjos ir mosikuoja savo lazdele, tol, kol vaikas pradeda elgtis toli gražu ne pavyzdingai arba vienaragiai baksteli ragu į pašonę ir šie ima "vienaragiauti" ir ar tai tikrai ne tie patys gerai visiems pažįstami "ožiukai"?
Trumpai prisiminkime iš kur atkeliavę tie ožiukai. O gi kai vaikai ima elgtis ne taip, kaip derėtų esamoje situacijoje arba kai užsispiria ir daro viską savaip, mes, suaugusieji (patys ne kartą apšaukti turintys ožių) linkę tai įvardinti taip pat užsispyrusio gyvuliuko vardu. Dažniausiai šis epitetas atitenka vaikams nuo pusantrų ar dvejų metų amžiaus. Atsitiktinumas? Tikrai ne.
Nuo 1,5 - 2 metukų vaikai pradeda po truputį atsiskirti nuo tėvų, ypač mamos. Turbūt nepaguosiu, bet specialistai teigia, kad šis amžiaus tarpsnis tęsis, kol baigsis paauglystė. Būtent šiuo metu pradeda augti vaiko savarankiškumas ir suveši nepriklausomybės poreikis. Tuomet vaikai iš tiesų pradeda priešintis tėvų reikalavimams ir paliepimams. Auginantys panašaus amžiaus mažylius tėvai, manau, gerai žino, kaip būna, kai užsispiria - neperkalbės, rodos, niekas, nenorės - nesirengs, nevalgys, nevalys dantukų ir t. t. Tai gana sudėtingas, savarankiškumo ir tėvų dėmesio siekimo etapas, be kurio, deja, neapsieina nei vienas. Tiesa, kartais tėvai dažniau nei derėtų yra linkę nurašyti mažųjų elgesį vadinamiems ožiukams: "Aj, jam ožiai, nekreipkite dėmesio...". Toks elgesys nėra teisingas vaiko atžvilgiu. Ištikus tokiai situacijai, pravartu prisiminti tai, kad dažnai mums atrodantis netinkamas vaiko elgesys gali būti iššauktas nuobodulio. Suaugusieji dažnai pamiršta, kad tai, kas įdomu jiems, mažiesiems gali būti tikra kankynė.

Kai vaikas siekia kokio nors tikslo, nori priimti sprendimus pats ir išbandyti, kaip tai veikia, turi aiškią nuomonę dėl tam tikrų dalykų, nebūtinai reikia nusileisti ir leisti elgtis, kaip jiems norisi tuo metu, pavyzdžiui, nesivalyti dantukų. Svarbu rasti tą aukso viduriuką ir gražiuoju susitarti su vaiku, patenkinant jo savarankiškumo poreikį, bet tuo pačiu neįsiveliant į kovą, kieno viršus.
Kūdikiai mano, kad jie yra visatos centras, apie kurį viskas sukasi, maždaug iki 1,5 - 2 metų. Kai pradeda judėti savarankiškai, po truputį pradeda suprasti, kad galbūt jie nėra visagaliai, nes yra suaugusieji, kurie viską reguliuoja, stabdo, draudžia - viską žino. Tuo metu kūdikis tarsi praranda savo visagališkumą pripažindamas, kad tėvai yra galingesni. Tai gerai, nes tuomet mažieji suvokia, kad ne jie yra už viską atsakingi, nes jiems tai būtų per stipri užduotis. Vėliau, kai vaikas pradeda lankyti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigą ir galiausiai mokyklą, tėvai, galima sakyti, praranda dalį savo galių, nes paaiškėja, kad auklėtojos, sporto treneris, mokytojas kai kuriuos klausimus, pasirodo, išmano net geriau nei tėvai. Ir tuomet vaikai pradeda suvokti, kad visi žmonės - savaip galingi.
Beje, kalbant apie raidos etapus nereikėtų pamiršti vaiko jausmų. Kai laukiamės, mes sekame ir žinome, kaip vystosi vaisius, kalbant apie fizinį kūną, bet mokslininkai dar neatsakė į klausimą, kuriame vystymosi etape gimsta jausmai. Net patiems mažiausiems nuolat kyla įvairių jausmų, tokių kaip pyktis, nerimas, liūdesys ir kt., kurie kyla impulsyviai, spontaniškai, nevaldomai. Mes, turėdami tam tikrą patirtį, viską vertiname jau kitaip. Kasdien mokomės teisingai išreikšti emocijas, saugiai parodyti jausmus. Kūdikiai viso to mokysis, padedami jūsų, ateityje. Tad, nors ir sausi, pavalgę, kai nieko neskauda, kūdikiai vis tiek gali pykti ir tą pyktį parodyti tiesiog verkimu. Tokiais atvejais, dažnai atmetimo būdu įvertiname situaciją savo suaugusiojo patirtimi, bet pamirštame jausmų pasaulį.
Kartais, geriau įsižiūrėję prekybos centre ar žaidimų aikštelėje, galime pamatyti vykstantį karą tarp vaiko ir tėvų, kuriame dažnai nebūna laimėtojų. Kodėl taip yra? Todėl, kad nei tėvai, įveikę užsispyrusį vaiką, nei nugalėtas vaikas nebūna laimingi. Turbūt geriausias patarimas tėveliams būtų nereaguoti į tokius raidos etapus per daug asmeniškai (žinau, tai labai sunku! Bet, įmanoma).
Priežasčių, kodėl vaikas užsispiria ar priešinasi gali būti begalė: pavargęs, alkanas, nuobodžiaujantis, galbūt negaluojantis, tiesiog nori veikti ką nors kitą ar būti tuo metu kur nors kitur. Jeigu nuoširdžiai įsigilintume ir bandytume atrasti tokio vaiko elgesio priežastis, paprasčiau rastume sprendimo būdus. Kartais vaikai, ypač darželinukai, netinkamai viešoje vietoje elgiasi dėl to, kad jiems tiesiog per daug dirgiklių - šviesų, garsų, žmonių srauto. Neatlaiko mažojo psichika ir tuo metu saugiausias būdas nuo viso to apsisaugoti, jam gali atrodyti, parpulti ant žemės ir rėkti, kol bus išneštas į saugią, ramią vietą.
Deja, nėra vieno tinkamo recepto tėvams, kaip reaguoti. Reikia išbandyti daugybę dalykų ir atrasti jūsų vaikui tinkamiausius situacijų sprendimo būdus. Vienas tų būdų, bandyti tartis. Pavyzdžiui, jeigu klausite "Ar nori eiti į lauką?", mažylis net ir norėdamas gali atšauti NE, nes gi jam reikia kažkaip parodyti savo savarankiškumą. Bet jeigu jūs klausite "Kurią kepurę - pilką ar mėlyną tu užsidėsi?", vaiko savarankiškumas nenukentės, o jūs be kovos pasieksite savo tikslą - išeiti į lauką. Tai tik vienas iš gausybės galimų pavyzdžių, kaip galima neįsivelti į kovą ar konfliktą su vaiku. tėvams turėtų būti itin svarbu, kad pavyktų su vaiku susitarti, o ne jėga per ašaras versti jį kažką daryti. Tiesa, suaugusieji turi įvertinti ir tai, ar vaikas jau pajėgus padaryti tai, ko jo prašome.
Užbaigti norėčiau Paramos vaikams centro psichologės Jūratės Baltuškienės pamąstymu: "Nesusitvarkote su vaiku? Tėvai turėtų pažiūrėti patys į save, kaip jie jaučiasi, būdami tėvai. Patarimų dabar pilnas internetas, bet ką daryti, tam tikromis aplinkybėmis dažnai ir nežinome. Kaip jūs jaučiatės būdami tėvai - bejėgiai, suirzę ar tvirti ir atrandantys sprendimus, tinkamus nuraminimo būdus? Jeigu išgirsite save, išgirsite ir vaikus, tuomet nereikės natūralių vaiko raidos etapų vadinti gyvuliukų vardais: ožiais, asilais ir t. t." (žurnalas "Tavo vaikas").

Rubrika: Blic klausimai/atsakymai žinomoms mamos. GINTARĖ PIETUTYTĖ - STALMOKIENĖ

Gintarė su sūnumi Jonu

Žavinga, energija trykštanti plaukų stilistė ir permanentinio makiažo meistrė Gintarė - dar ir mažylio Jono mama. Šią jauną, linksmą mamą pastebėjau ne kur kitur kaip Instagram tinkle. Sutikite, pozityvumo: nuotraukose, užrašuose ir mintyse - tikrai nebūna per daug ;) Taip, motinystė būna visokia, žinome visos mamos, bet tikrai dažnai ji gali būti smagi ir įkvepianti. Apie nemiegotas naktis, indus indaplovėje ar kriauklėje, skalbinių kalną vonios kambaryje pasakoti ar dėti nuotraukas į soc. tinklus, manau, nereikia, nes ir pačios tai gana dažnai realybėje matome, o štai iš ko pasisemti įkvėpimo, kuris vėl kilstelėtų lūpų kampučius aukštyn, kartais stingame.

Mano blic klausimai ir nuoširdūs Gintarės atsakymai į juos.

• Kokio amžiaus būdama tapai mama?

25 metų.

• Ką galvojai apie motinystę PRIEŠ susilaukiant vaikų?

Man - mama visada buvo didžiausia pagarba. Tiesiog žavėjausi jomis, bet tokia sąvoka, kaip motinystė menkai man buvo pažįstama. Kaip tik dabar tai suvokiu, tai net nepamenu, kaip aš ją įsivaizdavau.

• Ir ką galvoji dabar, tapusi mama?

Galimybė patirti motinystės džiaugsmus ir vargus man kasdien suteikia pilnatvę tobulėti, rūpintis ir beatodairiškai mylėti. Aš visada svajojau gyventi tokį nemonotonišką gyvenimą. O jei trumpai - motinystė man parodė labai daug mano kompleksų ir trūkumų, bet parodė dar daugiau supergalių.

• Kokiais 5 žodžiais apibūdintum "motinystės atostogas"?

Kantrybė. meilė, džiaugsmas, nežinomybė, intuicija.

• Mėgstamiausios veiklos, užsiėmimai su savo vaikais.

Nežinau kaip jam, bet aš dievinu su juo tiesiog gulėti :D O jam labai patinka maudynės! Ir baseine, ir duše :)

• Geriausias savaitgalio planas yra ...

... kai visa šeima kur nors vykstame. Nesvarbu ar pas gimines ar į mišką! Mes visada tai su vyru vadiname tobulu šeimos savaitgaliu, jeigu ištrūkstame iš namų!

• Kaip tave pakeitė (jeigu pakeitė) motinystė?

Pakeitė tai tikrai, bet ne kardinaliai: aš vis dar nepamiršau savęs, kaip moters, žmonos, ir draugės ar dukros. Stengiuosi kartais atitrūkti nuo motinystės, bet iš esmės pasikeičiau, ypač vertybės, finansiniai sprendimai, mityba, sveikata, pati šeima... Mane motinystė tikrai nesugadino, mano akimis, labai daug išmokė. Labai! Dėkoju Dievui už šią patirtį.

• Ar planuojate daugiau vaikų?

Planuoti ir norėti yra du skirtingi dalykai! Tai kol kas aš labai noriu turėti daugiau!

• Trys dažniausiai vartojami žodžiai kalbant su savo vaikais.

Myliu, šaunuolis, pagausiu!

• Vieno sakinio palinkėjimas būsimoms ir jau esamoms mamoms.

Mažiau siekti tobulumo motinystėje, mažiau konkuruoti su kitomis ir lyginti savo vaikus. Mažiau pykčio ir netolerantiškumo. Daugiau savo jėgas skirkite motinystei.

Rubrika: Blic klausimai/atsakymai žinomoms mamoms. GIEDRĖ

Giedrė su sūnumi Vincentu

Šį kartą pristatymas trumpas ir gana lakoniškas, kaip norėjo Giedrė, Vincents voyage tinklaraščio apie keliones su vaikais autorė. Giedrė pati save apibūdina kaip mamą, žmoną ir gyvenimo mylėtoją. Vincentas - jos sūnus, su kuriuo drauge jie ir keliauja po pasaulį.
Mane visada žavi tėvai, kurie nebijo iškelti kojos iš komforto zonos tam, kad drauge su savo atžalomis gautų pliūpsnį naujų patirčių. O juk būtent kelionės mus visus augina tiek patyrimais, tiek emocijomis, tiek išgyvenimais.

Mano blic klausimai ir Giedrės atsakymai.

• Kokio amžiaus būdama tapai mama?

31 metų.

• Ką galvojai apie motinystę PRIEŠ susilaukiant vaikų?

Daug negalvojau prieš susilaukiant. Mėgavausi gyvenimu be vaikų. 

• Ir ką galvoji dabar, tapusi mama?

Dabar galvoju, kad viskas labai prasminga. Kiekviena moteris turėtų tą patirti savo gyvenime.

• Kokiais 5 žodžiais apibūdintum "motinystės atostogas"?

Atostogos, meilė, rūpestis, džiaugsmas ir įkvėpimas.

• Mėgstamiausios veiklos, užsiėmimai su savo vaikais.

Keliauti po pasaulį ir matyti kaip vaikučiui viskas įdomu.

• Geriausias savaitgalio planas yra ...

Kelionė ar tai į SPA ar į kitą šalį.

• Kaip tave pakeitė (jeigu pakeitė) motinystė?

Motinystė man pridėjo daugiau atsakomybių - nuo šiol turiu rūpintis ne tik savimi, bet ir savo vaiku.

• Ar planuojate daugiau vaikų?

Labai norėtume :)

• Trys dažniausiai vartojami žodžiai kalbant su savo vaikais.

Myliu myliu, pagausiu, valio!

• Vieno sakinio palinkėjimas būsimoms ir jau esamoms mamoms.

Būsimos mamos - jūsų laukia nuostabiausias etapas jūsų gyvenimuose!

Kai(p) aš atradau Sarah Ockwell - Smith "RAMAUS MIEGO KNYGĄ"

Mano lūpų kampučius pakėlė aukštyn perskaityta, turbūt, trumpiausia kada nors skaityta knygos dedikacija: "Skiriu savo vaikams - mama nekantrauja, kada galės jus, paauglius, kas rytą žadinti šeštą". O Dievai, kaip tai artima, pagalvojau! Kai gyveni poroje be vaikų tikrai neįvertini miego galimybių: maksimaliai naktinėji, tada kažkaip atsikeli į darbą, o jeigu tai savaitgalis - miegi iki vienuolikos. Tiesiog, nes gali. Ir nesvarbu kas ir kaip tau besakytų, kad reikia mėgautis tuo miego laiku ir galimybėmis, nes auginant vaikus teks tai bent kuriam laikui pamiršti, nesuprasi, kol pats netapsi tėčiu ar mama. Tas gyvenimas... Taip jau yra.
Gimus dukrai mes neturėjome iliuzijų, kad niekas nepasikeis arba, kad ji kažkokiu stebuklingu būdu prisitaikys prie mūsų ritmo. Taip, dalinai tai gali įvykti, nors, mūsų atveju, sakyčiau, atvirkščiai - mes pri(si)taikėme prie jos diktuojamos dienotvarkės, nes žindymas pagal poreikį ir paisymas pirminių noro miegoti ženklų mums atrodė svarbesnis nei nuolatinės kelionės per draugus, kavines ar pan. Bet čia mūsų pasirinkimas, galimi ir kiti atvejai :)
Kaip bebūtų, maždaug trečiame dukrytės gyvenimo mėnesyje susivokiau, kad nelabai ką išmanau apie vaikų miegą. Ieškojau ir radau - Sarah Ockwell - Smith "Ramaus miego knygą", kuri sudėliojo visus taškus ant i. Labai neišsiplečiant galiu paminėti, kad man tikrai buvo įdomi ir naudinga informacija apie miego fiziologiją, šiek tiek nustebino skyrius apie mitybos įtaką miegui, buvo naudinga paskaityti apie šiuolaikinių migdymo metodų bėdas ir galiausiai, patenkinti smalsumą skaitant apie miego įpročius pasaulyje ir kaip sekasi tėvams kitur.
Mūsų dukrai be penkių minučių pusantrų metų ir ne, ji neišmiega visos nakties be prabudimų. Ir šiai dienai žinau, kad tai visiškai normalu. "Ką atsakytumėte, jei paprašyčiau spėti, koks vidutinis amžius vaikų, kurie jau išmiega kiaurą naktį? Šeši mėnesiai? Galbūt devyni? Be abejonės, iki pirmojo gimtadienio?" (S. Ockwell - Smith, p. 221), provokuoja autorė. "Tyrimai rodo, kad neišmiega dauguma vaikų iki antrojo gimtadienio, ir apie 55 procentai iš jų antraisiais savo gyvenimo metais naktimis vis dar nuolat pabunda" (S. Ockwell - Smith, p. 222). Šiek tiek sukrečiantys faktai, tiesa, mieli tėveliai? Shit happens... (tinkamesnio išsireiškimo, deja, neradau).
O kur dar mūsų, tėvų, lūkesčiai vaiko adresu, kad šis vos sulaukęs metų naktį pabudęs turėtų užmigti pats. "Tyrimai rodo, kad bent 50 procentų visų metinukų prireikia tėvų pagalbos, kad vėl užmigtų. O dar labiau stebina tyrimų duomenys, kad sulaukusiems 18 mėnesių vaikams tėvų pagalbos prireikia dažniau nei jaunesniems. Iš esmės, jų miegas pablogėja, tačiau mūsų reikalavimai jiems yra didesni" (S. Ockwell - Smith, p. 222). Priminsiu, kad mūsų dukra dabar yra būtent tokio amžiaus. Džiugi perspektyva, taip sakant.
Autorė knygoje toliau gvildena, kas nutinka šiuo amžiaus laikotarpiu, kad bent pusė visų metinukų šitaip negali miegoti. "Atsakymas tampa aiškus, kai perprantame, ką kiekvieną dieną patiria vos pradedantis ropoti ar vaikščioti mažylis. Toks vaikelis žengia į kitokį pasaulį. Jam mūsų reikia tiek, pat, kaip ir pirmaisiais gyvenimo metais: jis tebėra mažutis ir palyginti, bejėgis, priklauso nuo mūsų, nes mes ir toliau tenkiname visus fizinius poreikius, kai jis išalksta, ištrokšta, maudome, keičiame sauskelnes ir tinkamai rengiame atsižvelgdami į temperatūros pokyčius." (S. Ockwell - Smith, p. 222). Knygos autorė tęsia: "Tokio mažylio darbas - tyrinėti pasaulį ir savo paties ribas. Mūsų darbas - apsaugoti jį ir suteikti saugų pagrindą grįžti pas mus, kai pasaulis tampa atšiaurus. Turime jam leisti tiek, kiek reikia: per daug ar per mažai - ir tai neigiamai paveiks jo saugumo jausmą. (S. Ockwell - Smith, p. 222).
Mes džiaugiamės kasdieniu vaiko tobulėjimu ir mažomis pergalėmis, bet dažnas, turbūt, net nesusimąstome, kad naujai išsiugdyti dalykai, tokie, kaip: išmokimas vaikščioti, bėgioti, karstytis, užlipti aukščiau, nuolat besiplečiantis žodynas, pačiam vaikui gali kelti nerimą. Didžiuliai informacijos srautai kaskart pasiekia vaiko smegenis. "Suprantama, kad visi nauji mažų vaikų įgūdžiai gali būti neramaus miego priežastis jau vien todėl, kad jų smegenys nuolat pluša" (S. Ockwell - Smith, p. 224).
Knygos autorė siūlo šiuo laikotarpiu sukurti gerą miego aplinką, taip padedant į savarankiškumą žengiančiam mažyliui jaustis patogiai ir laimingam. Kad miego aplinka būtų gera, ji pataria štai ką:

• Tokio amžiaus mažyliai geriau miega lovelėje. Joje būna saugiau, jeigu iš lopšio jie jau taikos išlipti. Speciali vaikiška lovelė gali būti jaukesnė nei viengulė lova.
• Dabar mažylis jau pakankamai didelis turėti savo pagalvę ir antklodę, nors jeigu antklodę nusispardo, miegmaišyje gali miegoti ramiau.
• Naktimis apšvietimo turi būti kuo mažiau, o dieną natūralios šviesos - daug.
• Pravartu įjungti atpalaiduojančią alfą muziką, palikite ją per pokaitį ar naktį.
• Paskatinkite vaiką miegoti su mylimuku ar mėgstamiausiu žaislu, tačiau pasistenkite įsitaisyti atsarginį.
• Puiku, jei jūsų vaikas čiulptuko nebečiulpia. jei tebečiulpia, o jūs nerimaujate, kad tai trikdo jo miegą, perskaitykite Ellie ir Sophios istoriją 199 p. ir sužinosite, kaip nuo jo atpratinti.
• Per pokaičius vis dar galite nešioti vaiką patogioje nešyklėje, jei jam reikia būti greta jūsų. (S. Ockwell - Smith, p. 225).

Pasak Ramaus miego knygos autorės, vienų metų vaikas paprastai per parą vidutiniškai miega trylika valandų. Maždaug dvi iš jų - pokaičio, o likusias vienuolika - naktį. "Greitųjų bangų miegas šiuo amžiaus laikotarpiu sumažėja iki 30 procentų, o lėtųjų bangų (giliojo) miego stadijos nusistovi. Vidutiniškai miego ciklas trunka apie šešiasdešimt minučių" (S. Ockwell - Smith, p. 226).
Autorė pamini dar vieną svarbų faktą, kuris lyg ir ignoruojamas ar kartais net slepiamas po pirmojo gimtadienio ir teigia, kad "Neatsižvelgiant į viešąją nuomonę, naktimis šio amžiaus vaikai dar valgo gana dažnai, ypač žindomi" (S. Ockwell - Smith, p. 226).
Belieka palinkėti sau ir kitiems tėveliams kantrybės. Kada nors tikrai ateis tas metas, kai galėsime išmiegoti naktį be pertraukimo, tik ar neįvyks taip, kad tuomet su nostalgija prisiminsime šias mažųjų dienas ir norėsime bent parai grįžti į būtent šį vaikų amžiaus tarpsnį - nuo vienerių iki dvejų. Bet kokiu atveju, mėgaukimės dabartimi ir tuo laiku, kurį išgyvename šiandien.

Rubrika: Blic klausimai/atsakymai žinomoms mamoms. GINTARĖ SONGAILĖ

Gintarė su sūnumis

Gintarė pristatydama save visų pirma pamini, kad yra trijų berniukų mama - ir man norisi pradėti nuo to paties ;) Be to svarbiausiojo, mamos titulo, ji - marketingo direktorė, modelis, na ir, kaip daugelis žinote, buvusio krepšininko (nors, krepšininkų buvusių turbūt nebūna) žmona.

Blic klausimai ir Gintarės atsakymai.

• Kokio amžiaus būdama tapai mama?

24 metų.

• Ką galvojai apie motinystę PRIEŠ susilaukiant vaikų?

Kad tai bus pats sunkiausias, daugiausiai atsakomybės ir kantrybės pareikalausiantis darbas, kurio dėka vystysis maža asmenybė.

• Ir ką galvoji dabar, tapusi mama?

Nuomonė iš esmės nepasikeitė. Tik supratau, kad tai pats maloniausias darbas, nepaisant visų baimių suklysti ir sunkumų.

• Kokiais 5 žodžiais apibūdintum "motinystės atostogas"?

Nors buvo labai trumpos, nes anksti grįžau į darbą, bet tai ramybė, patys geriausi rytai, namai, ilgi pasivaikščiojimai, lietuvių liaudies lopšinės.

• Mėgstamiausios veiklos, užsiėmimai su savo vaikais.

Piešimas. Šarados, kurių metu vaikai turi pavaizduoti skirtingus gyvūnus, personažus ir kitą. Kuriame pasakas, kurias po to patys iliustruojame.

• Geriausias savaitgalio planas yra ...

Sodyba, tėčio kepti blynai pusryčiams, maudynės ežere prie liepto, kelios žūklės pamokos su iš lazdyno rykščių pasidarytomis meškerėmis, grybavimas, keletas futbolo varžybų ir lietuviška pirtis prieš miegą.

• Kaip tave pakeitė (jeigu pakeitė) motinystė?

Išmokau visas laiko planavimo subtilybes.

• Ar planuojate daugiau vaikų?

Taip.

• Trys dažniausiai vartojami žodžiai kalbant su savo vaikais.

Sūnau, tigre, myliu.

• Vieno sakinio palinkėjimas būsimoms ir jau esamoms mamoms.

Mėgaukitės kiekvienu kelio į motinystę etapu, kiekviena vaiko auginimo akimirka, nes tas laikas tiesiog prabėga per greitai.

Rubrika: Blic klausimai/atsakymai žinomoms mamoms. ERIKA STRAZDAUSKAITĖ

Erika su dukrele Vėja
foto Sonatha Photography

Erika, manau, visiems labiau pažįstama kaip tinklaraščio my tiny copy (Instragram'e - my_tiny_copy) autorė. Be šios veiklos ji yra dviejų vaikų - Vėjos ir Vinco mama.
Savo soc. tinklų paskyrose ji užsiima savo ir vaikų stiliaus paieškomis ir yra, mano subjektyvia nuomone, daugeliui mamų įkvėpimas: kaip neapsirengiant nuo galvos iki kojų vienodai su savo vaiku abiems būti susiderinusiems ir stilingiems. Štai ką apie tai sako pati My Tiny Copy įkūrėja: "Asmeniškai man visada buvo gražu mamos ir vaiko duetai, subtilūs aprangos derinukai kartu. Todėl turbūt kažkas iš aukščiau ir atsiuntė man tą mažą mano kopiją ir dar mergaitės pavidalu. <...> Vėjos stilius - lyg ir panašu į mamą, bet kartu ir vaikiška. <...> Paprastumas žavi visus (arba "mažiau yra daugiau") - tai įvardinčiau kaip mūsų stiliaus moto."

Mano blic klausimai ir Erikos atsakymai.

• Kokio amžiaus būdama tapai mama?

Pirmą kartą 25 metų, antrą - 27 metų.

• Ką galvojai apie motinystę PRIEŠ susilaukiant vaikų?

Galvojau apie tai kaip apie naują patirtį, naują startą, kurio iš tikro nekantriai laukiau. Galvojau apie tai, kaip apie naują neragautą dalyką, kuris kėlė įvairių minčių (ypač prieš susilaukiant pirmagimės Vėjos): o kas bus, jei bus taip ar anaip, o iš kur žinosiu, kaip reikės elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Ir tas kitų, jau patyrusių mamų, pasakymas, kad viskas ateina su patirtimi ir kai tapsi mama, na tiesiog žinosi ir viskas, atrodė kažkokia mistika, bet... :)

• Ir ką galvoji dabar, tapusi mama?

Na tikrai viskas atėjo kartu: visos žinios ir sugebėjimai. Kažkaip. Tai, kaip aš sakau, nepaaiškinama, bet mamos, kurios turi nors vieną vaiką supranta, ką aš turiu galvoje, o tos, kurios dar tik laukia ar laukiasi, supras, kai ateis tam laikas. 

Motinystė, asmeniškai man, visiškas kosmosas, apvertęs mano gyvenimą aukštyn kojomis. Kažkokia kita planeta, kurioje vėl viską išgyvenu iš naujo nuo pirmų dienų, tik su naujais savo palydovais.

• Kokiais 5 žodžiais apibūdintum "motinystės atostogas"?

Įdomus darbas tik namų sąlygomis.

• Mėgstamiausios veiklos, užsiėmimai su savo vaikais.

Vyresnėlei (tuoj bus 3 metai) dabar kuo daugiau pramogų, tuo linksmiau: tai lankytinos vietos - žaidimų kambariai (juk svetimi žaislai visada labiau traukia). O mažajam visur gerai, svarbu mama šalia!

• Geriausias savaitgalio planas yra ...

... laikas su šeima tik ne namuose!

• Kaip tave pakeitė (jeigu pakeitė) motinystė?

Visiškai pakeitė! Absoliučiai. Supratau, kiek pas mane daug kantrybės (ypač atsiradus mažajam) :) O jei rimtai, tai pakeitė tik į gerąją pusę, į viską žiūriu kitaip: atsakingai, apgalvotai ir užtikrintai, nes dabar esu atsakinga ir už savo vaikus. Motinystė bet kokiu atveju priverčia suaugti ir būti autoritetu savo vaikams.

• Ar planuojate daugiau vaikų?

Kol kas turiu pakankamai! Mergaitė ir berniukas! Ko daugiau reikia :)

• Trys dažniausiai vartojami žodžiai kalbant su savo vaikais.

Ačiū (stengiuosi visada jį kartoti ir pabrėžti, kaip ir "prašau" ir "atsiprašau", taip jie lengviau mokosi), myliu (čia be jo nei dienos) ir valgyk (manau pas daugelį mamų šis žodis numeris vienas pagal pasakymų skaičių) :)

• Vieno sakinio palinkėjimas būsimoms ir jau esamoms mamoms.

Džiaukitės kiekviena akimirka, nes jų neįmanoma sustabdyti!

Rubrika: Blic klausimai/atsakymai žinomoms mamos. KAROLINA KRIUKELYTĖ - SLAVINSKIENĖ

Karolina su sūnumi Eriku

Turbūt daugelis pamatę šios žavios jaunos moters veidą pagalvojote, kur ji man matyta?! Karolina - televizijos reklamų veidas (pamenate Sandrutę iš "Pildyk" reklamos?). Na, o šiai dienai ji rūpinasi nuosavu gėlių verslu Gėlių teorema ir drauge su vyru augina sūnelį Eriką.

Blic klausimai ir Karolinos atsakymai.

• Kokio amžiaus būdama tapai mama?

Beveik 26 metų.

• Ką galvojai apie motinystę PRIEŠ susilaukiant vaikų?

Galvojau, kad visada jausiu euforiją :)

• Ir ką galvoji dabar, tapusi mama?

Nėra viskas tik rožinės spalvos. Yra daug ir vargelio, ir nervų būna. Bet visgi, vaikas - pozityviausias mano gyvenimo aspektas.

• Kokiais 5 žodžiais apibūdintum "motinystės atostogas"?

Fizinis darbas, nuolatinis budėjimas. Smagu :D

• Mėgstamiausios veiklos, užsiėmimai su savo vaikais.

Mūsų pokalbiai. Juos galite rasti Instagram'e po grotažyme ErikoPerliukai. Ėjimas pasivaikščioti. Pramogos žaidimų kambariuose.

• Geriausias savaitgalio planas yra ...

Išlėkti su draugų kompanija į kitą miestą. Kai kartu būna ir draugų vaikai būna smagu ir turininga.

• Kaip tave pakeitė (jeigu pakeitė) motinystė?

Kadangi daugelis žino, kad Eriko sveikata nebuvo ideali jam gimus, daugelis mamų dabar mane pavadina stipria ar įkvepiančia. Anksčiau tokių komplimentų negaudavau. Visgi, jie labai džiugina. Pati nesijaučiu pasikeitusi. Tiesiog viską darau greičiau nei anksčiau. Mažiau tinginiauju :)

• Ar planuojate daugiau vaikų?

Taip!

• Trys dažniausiai vartojami žodžiai kalbant su savo vaikais.

Grožis, Meilė, Erikas.

• Vieno sakinio palinkėjimas būsimoms ir jau esamoms mamoms.

Bus sunku, bet bus nuostabu!

Rubrika: Blic klausimai/atsakymai žinomoms mamoms. MONIKA JOGMINĖ

Monika su dukryte Meda

Kai pirmą kartą pamačiau Monikos profilį Instagram tinkle, pagalvojau "Kaip šviesu!!!". Ta šviesa sklido visomis prasmėmis: šviesūs namai, šviesios mintys ir įrašai, šviesios akimirkos nuotraukose... Nuoširdžiai tikiuosi, kad Monikos drauge su vyru ir dukryte Medute, bei katinu Drakoniuku realus gyvenimas mažai kuo skiriasi nuo to, kurį galime stebėti jos tinklaraštyje monikajogmine ir  YouTube kanale.
Save Monika pristato kaip aistringą fotografijos, gyvenimo būdo, grožio, mados, interjero mėgėją. Be viso to, ji yra nuostabiai mielos mergytės Medos mama!

Mano blic klausimai ir atviri bei nuoširdūs Monikos atsakymai į juos.

• Kokio amžiaus būdama tapai mama?

Kai snieguotą žiemos dieną gimė dukrytė Meda, tuo metu dar buvau 29, bet praėjus vos mėnesiui sulaukėme kalendorinio pavasario ir man sukako 30.

• Ką galvojai apie motinystę PRIEŠ susilaukiant vaikų?

Tiesa pasakius, negalvojau nieko. Stengiausi neturėti didelių nusistatymų prieš gimstant vaikui. Turiu jaunėlį brolį, kurį praktiškai užauginome kartu su vyresniąja seserimi. Jam atėjus į pasaulį tėveliai labai daug dirbo. Žinojau, ko galiu laukti ir tikėtis, neidealizavau motinystės.

Turėjau kelis nusistatymus, pavyzdžiui, kad vaikas miegotų savo lovytėje, taip pat norėjau vaiką maitinti pati. Pirmąjį pavyko sėkmingai taikyti nuo pat gimimo, su žindymu mūsų situacija buvo sudėtingesnė.

• Ir ką galvoji dabar, tapusi mama?

Be žindymo sunkumų, motinystė kol kas man pasirodė lengvesnė, negu tikėjausi. Gal dėl to, kad dukrytė labai gera, išmiega visą naktį jau nuo labai anksti (3,5 mėnesiukų), yra labai veržli, veikli, savarankiška ir stipri mergaitė. Žaviuosi ja ir daug ko iš jos mokausi. Augame kasdien abi kartu.

• Kokiais 5 žodžiais apibūdintum "motinystės atostogas"?

Atostogomis jų nepavadinčiau ;) Bet tikrai - jaukios, įkvepiančios, pilnos kasdienių iššūkių, pačioje pradžioje varginančios ir įtemptos.

• Mėgstamiausios veiklos, užsiėmimai su savo vaikais.

Kelionės! Tai būtų mūsų Nr.1, po jų grįžtame visi "Praturtėję". Vieni kitus labiau mylintys ir suartėję. Po kiekvieno išvykimo būna didžiulis augimo šuolis.

Atskirų veiklų su dukryte kol kas nelankome, nes turėjau rankos traumą, dėl kurios teko pristabdyti planus. Daugiausiai leidžiame laiką namuose: dainuojame, šokame, skaitome knygeles. Labai mėgsta mažylė lavinamuosius žaislus, patinka suktis savo žaislinėje virtuvėlėje. Noriai einame į lauką, nors visada ilgai trunkame kol susiruošiame. 

Labai vertiname laiką praleistą su tėčiu.

• Geriausias savaitgalio planas yra ...

Kadangi mūsų tėtis dirba slenkančiu grafiku, tokių kaip savaitgalių neturime. Mūsų savaitgalis kartais būna viduryje savaitės. Taikomės prie tėčio darbo ir per laisvas dienas važiuojame aplankyti draugų, išeiname į miestą (dieviname Vilniaus senamiestį) ar parką. Kartais vykstame aplankyti vyro tėvelių (Medos senelių) į žemaitiją. Ten visada gera pailsėti ir nuo visko atitrūkti, kur daug pagalbinių rankų ir išsiilgusių dėdžių bei tetų.

• Kaip tave pakeitė (jeigu pakeitė) motinystė?

Tapau empatiškesnė, supratingesnė, nebe tokia jautri. Jaučiuosi stipresnė ir galinti kur kas daugiau, negu prieš tai!

• Ar planuojate daugiau vaikų?

Žinoma, jeigu Dievas duos!

• Trys dažniausiai vartojami žodžiai kalbant su savo vaikais.

Geras klausimas, net susimąsčiau :) Dukrytę Medą vadinu Meduoliu, dažnai tenka kreiptis į ją, tai tikrai bus 1 - Meduolis, 2 - myliu, 3 - valgyti :D

• Vieno sakinio palinkėjimas būsimoms ir jau esamoms mamoms.

Atsipalaiduokite ir nebandykite įrodyti kažko aplinkiniams, tiesiog kasdien stenkitės būti geriausia savo pačios versija.