NE viską žinau: lapkričio 2018

Žodžio galia

laukimas, foto A. Ufartas

Ką ir kaip pasakyti vaikui - nėra tas pats. Žodžiai gali žeisti, motyvuoti, skatinti ar sužlugdyti, bet nieko nereikšti jie negali. Net dauguma suaugusiųjų esame linkę imti giliai į širdį, tai ką kalbėti apie vaikus. Įkris koks krislas į širdelę ir nebe iškrapštysite jo net su maloniausių žodžių gijomis...
Dabar tikrai labai daug įvairios informacijoms šviežiai iškeptoms mamytėms ir daug kur akcentuojama būtent tai, kad bendrauti su kūdikiu pradedame dar tada, kai jis pilvelyje. Nebūtina kalbėtis su pilvuko gyventoju parduotuvėje prie pieno lentynos, kurį geriau įsigyti, bet tikrai galima pasiųsti jam teigiamas emocijas ir geras mintis be ištartų žodžių. Ką jau kalbėti apie būtiną, kaip oras bendravimą kūdikiui gimus. Jam nejauku ir šiek tiek baugu taip kardinaliai pakeitus gyvenamas sąlygas, tad mes ne tik galime, bet tiesiog privalome padėti jam adaptuotis ir kuo sklandžiau prisitaikyti prie pakitusios aplinkos. Tam puikiai tinka mylavimai, glaudimas - kuo daugiau tiesioginio kontakto ir, žinoma, kalbėjimas (niūniavimas, lalavimas ir pan. taip pat tinkami).

mama ir kūdikis, ryšys

Vienaip mes kalbame su kelių dienų naujagimiu ir kitaip pradedame bendrauti su kelių mėnesių kūdikiu. Dar kitoks ryšys mezgasi, o tuo pačiu kinta ir bendravimas artėjant prie pirmojo gimtadienio. Metinukai, nors patys kalba savo kalba, bet jau geba suprasti trumpas aiškias instrukcijas, pavyzdžiui "prašau, paduok kaladėlę" ir per metus yra tikrai gerai išstudijavę tėvų kūno ir žodinę kalbą, kad atitinkamai reaguotų į tam tikras intonacijas ir žodžius jų adresu.
Trumpai tariant, jeigu norime tinkamo atsako ar reakcijos į tai KĄ ir KAIP sakome vaikui - savo žodžius turime gerai apgalvoti. Pasidalinsiu kaip ir kuo galėtume pakeisti daugumai įprastas frazes bendraudami su vaikais.
"Nelipk!" --> "Lipdamas čia - būk atsargus"
"Neimk!/Negalima" --> "Gali paimti, pažiūrėti ir padėti"
"Nebėk!" --> "Bėgdamas būk atsargus!"
"Nelįsk!" --> "Tau smalsu. Suprantu. Galime pažiūrėti drauge/kartu"
"Kokia čia makaliūzė?!" žiūrint į vaiko piešinį --> "Labai įdomu! Gal gali pasakyti, ką čia nupiešei?"
"Vėl išsitepei?!" --> "Matau išsitepei. Metas nusiprausti"
Griežtą "nori?" turėtų keisti ramaus tono "gal norėtum pabandyti?" ir pan. Įsakmų "nori tu to ar ne, bet mes..." turėtų pakeisti pozityvus ir neatgrasantis "Ką manai apie..." arba tiesiog ramus teiginys "Dabar mes..., o tada galėsime... ".
Patikėkite manimi, tai tik keletą pagrindinių frazių, kurias dažniausiai girdi vaikai ir kuriomis mes tikrai galime pasirūpinti - pasakyti švelniai, maloniai ir mandagiai. Taip taip, mandagiai. Su savo (ir ne tik) vaiku reikėtų bendrauti mandagiai ir pagarbiai. Juk būtent tokio bendravimo iš jo tikitės kai paaugs, tiesa?

Kalėdinių (ir ne tik) dovanų idėjos 1 - 3 metų vaikams

Kalėdinių ir ne tik dovanų idėjos 1-3 metų vaikams

Nežinau, kaip jums, bet man Kalėdos - ne apie kuo didesnę dėžę po eglute. Jos, visų pirma, apie rūpestį ir galvojimą apie kitus, apie išieškotas smulkmenas, kurios priverčia kilstelėti lūpų kampučius. Dar jos - apie jaukumą ir meilę artimui. Štai kas man yra Kalėdos.
Kadangi pernai pirmosios Jogailės Kalėdos buvo dar tokios "netikros", na, kai žiūri į žybčiojančias lempeles, atvažiuoji kažkur, kur ne namai ir randi gausybę tetų ir dėdžių, jauti sambrūzdį, lengvą chaosą... ir nė velnio nesupranti, kas gi čia vyksta!? Taip, tokios Kalėdinių nuotaikų interpretacijos mano galvoje prisimenant trijų mėnesių kūdikį ant rankų. Na, o šįmet viskas bus tikrai kitaip. Tik spėk gaudyti, kad neišpakuotų ir ne savo dovanas, man atrodo!
Smagu, kai artimas ir savas nudžiugina kokia apgalvota smulkmena, bet vis dėlto, kuo toliau, tuo labiau man atrodo, kad Kalėdos - labiausiai apie vaikus.
Taigi, keletas mano pasiūlymų, beje, tinkančių ne būtinai po Kalėdine eglute. Šie daikčiukai, manau, nudžiugintų bet kokia proga, ar net be progos!

Literatūra tėvams, ir ne tik jiems

Literatūra tėvams Knygos

Nežinau kaip jūs, bet aš mėgstu gilinti arba atsinaujinti žinias. Nieko (na, gerai gerai - beveik nieko) nedarau ar nenusprendžiu nepaieškojusi aktualios informacijos - būtinai atnaujintos ir grįstos svaria tos srities specialistų nuomone arba, dar geriau, moksliniais tyrimais (mačiau dabar tyrimai vadinami studija - tai pasijaučiu dinozauru su savo tyrimais). Visa tai taikoma ne tik profesinėje srityje. Dar labiau ir daugiau į viską gilintis man norisi auginant dukrą. Taip, vis dažniau laiko pritrūksta net elementariems buities dalykams arba tenka rinktis tarp laiko sau su arbatos puodeliu ir naujo įrašo tiklaraštyje, bet jeigu man neduoda ramybės koks nors klausimas, pavyzdžiui, miegas, mityba ar skiepai, tai ieškosiu, knisiu, gilinsiuosi ir bandysiu susidėlioti į stalčiukus viską.
Noriu pasidalinti literatūra, kuri man padėjo nepasimesti ar tiesiog sustiprino ir patvirtino tai, ką jaučiau intuityviai. Žiauriai geras jausmas, kai skaitai aiškiai argumentuotai išdėstytas mintis ir visi klaustukai sproginėja!
Taigi, pirmoji - dar pilvūzo laikais perskaityta K. Vitkausko "Kūdikio žindymas". Iš pradžių pati kiek skeptiškai žiūrėjau į tai, kad, na kaip čia ko nors išmoksi tiesiog skaitydamas knygą?! Bet turiu pastebėti, kad ta knyga kažkaip stebuklingai įsirašė man į smegenėles ir kas kartą, kai prireikdavo, žinodavau kaip elgtis. Vis dar stebiuosi, kad tą knygą parašė vyras. Su tokiu paprastumu, bet tuo pačiu ir meile apie tai, kas neatsiejama nuo mamystės. Stipriai rekomenduoju!
Antroji (eiliškumas ne pagal gerumą ar blogumą) - S. Ockwell - Smith "Ramaus miego knyga". Buvo toks laikas, kai mūsų kūdikiui tebuvo 3 - 4 mėnesiai, o mus sėmė, kaip per kokią gerą liūtį Vilniuje gatves, klausimai: tai neišmiega nakties?! TIEK kartų keliasi??? ir panašiai... aš tai tikrai nesitikėjau, kad tokio amžiaus kūdikiai išmiega visą naktį be prabudimų, nes net mes suaugusieji prasibudinėjam, tik priešingai nei kūdikiai, gebam patys greitai vėl užmigti. Bet o tačiau, reikėjo nusiraminimo, o gal tos intuicijos patvirtinimo. Ši knyga tai suteikė, plius sužinojau įdomių dalykų apie pačią miego fiziologiją, pavyzdžiui, cirkadinius ritmus ir pan.

Knygos tėvams

Dar viena, mano manymu, verta dėmesio knyga psichologės R. Murauskienės "(NE)tobulos mamos užrašai". Esu buvusi šios psichologės seminaruose ir paskaitose gilinant profesines žinias. Ji smagi! Taip taip, gerai supratote, smagi kaip moteris, žmogus, asmenybė, na ir, žinoma, gera savo srities specialistė. Pas ją niekada nebūna nuobodu. Tai ir knyga tokia. Vietomis atpažįsti save ar skaudulius, kuriuos lyg ir norisi prisidengti, bet suvoki, kad su jais reikia kažką daryti. Vietomis tiesiog smagiai nusijuoki, nes taip nutinka ne tau vienai. Žodžiu, gera knyga.
Prieš porą metų mama padovanojo G. Chapman "Penkios meilės kalbos", o šiemet pakitusio statuso vedama, matyt, inspiravau ir "Penkios vaikų meilės kalbos" (G. Chapman, Ross Campbell) įsigijimą. Turbūt jau girdėjote ar kur nors prabėgomis skaitėte, kad egzistuoja tos penkios meilės kalbos, bet, manau, kad verta labiau pasigilinti į jas ir mokėti ne tik atpažinti, bet ir išmokti jomis kalbėtis. Absoliučiai visiems, ne tik tėvams.

Vaikiškos knygos

knygos vaikams

Knygos, knygelės! Kokios įdomiausios ir tinkamiausios? Nuo kokio amžiaus? Tai tik keletą klausimų, iškylančių tėveliams, besirūpinantiems mažojo žmogaus pasaulio pažinimu ir atradimais.
Jogailė medžiagines, šiugždančias ir traškančias kelių puslapių knygeles vartė nuo pirmų mėnesių. Tiesa, iš pradžių jai vartėme jas ir rodėme mes, na ir, žinoma, įvardindavome, kas kur pavaizduota. Maždaug nuo 3 mėnesių labai negrabiai, bet jau pradėjo tas knygeles čiupinėti pati. Kaip knygelių vartymas ir tyrinėjimas tapo jos mėgstamiausia veikla net nepastebėjome. Kartais kai stodavo tyla namuose rasdavome ją, 7-8 mėnesių mažę, sėdinčią sau kur nors ir vartančią knygeles. Nu medus mamos širdžiai! :)
Apie skaitymo vaikams naudą, manau, labai daug kalbėti net nereikia, nes pastaraisiais metais tikrai daug informacijos kodėl naudinga skaityti dar net negimusiems ir pilvelyje gyvenantiems, tik gimusiems kūdikiams ir paūgėjusiems. Trumpai - tai tarsi terapija. Suaugusiojo ir vaiko ryšys. Tam tikra meilės ir rūpesčio forma. Laikas kartu, kai esate tik jūs abu su vaiku ir knyga. Magiškas laikas - tikrai tikrai! Jeigu dar neišbandėte - ilgai nedelskite ;)
Taigi, dabar mūsų, tiksliau, Jogailės bibliotekėlė tikrai visai nemenka - visa lentyna įvairiausių knygelių. Pasidalinsime, ką skaitome mieliausiai, gal (pa)tiks ir jums ;)