Kai laukiausi, kaip ir dauguma turbūt, pasvarstydavau - tai kiek gi aš žindysiu, jeigu bus viskas pagal planą ir seksis abiems susidraugauti. Atsakymas būdavo: iki metukų, o po to žiūrėsim. Taip ir nutiko. Tikiu pozityviomis mintimis, nusiteikimu ir savitaiga.
Dirbau ties šiais klausimais nuo pirmųjų laukimo mėnesių. Pustrečios valandos gimdykloje nėra labai ilgai, sutiksite? Tikiu, kad prie to sklandaus proceso prisidėjo ir tas
darbas su savimi. Bet šį kartą mes apie žindymą.
Tai kiek gi laiko žindyti yra
normalu? Atsakymų būtų pačių įvairiausių, manau, nuo "iki 6 mėnesių, kai pradeda valgyti kietą maistą" iki "metų" ar "dvejų". Visą kitą, kas už šių skaičių ribų mūsų visuomenėje yra tabu arba net siaubo zonos link. Ir sutikite, kad daugelis vaikui artėjant link metukų girdime vis dažniau tą įkyrų "Tai iki kada maitinsi dar?!". Jeigu jau mama sėkmingai žindo iki metų, tai vėliau tokie ir panašūs aplinkinių klausimai atspindi tų žmonių nesupratimą, kaip tas pienas gaminasi ir nuo ko priklauso visas procesas. Apsisprendimas - kiekvienos mamos asmeninis reikalas. Jeigu jau nuo pat pradžių žindymas yra motinos ir kūdikio magiškas ryšys, intymumas ir visą kitą, tai ir šį sprendimą palikime mamoms. Paprastai jos pajunta, kada vaikas yra pasiruošęs kitam etapui ir kada jie abudu gali ir nori paleisti vienas kitą.
Truputis statistikos ir mokslinių tyrimų išvadų:
SAM išleistuose dokumentuose informuojama apie
žindymo naudą moters sveikatai: žindant 24 mėnesius ir ilgiau, rizika susirgti krūties vėžiu mažėja 11-24 proc. Žindant 31 mėnesį ir ilgiau, rizika mažėja net 91 proc.
Taip pat žindymas sumažina riziką susirgti kiaušidžių, gimdos, endometriumo vėžiu, osteoporoze ar reumatoidiniu artritu.
Sumažėja insulino poreikis diabetu sergančioms moterims.
Be to, naujausių tyrimų duomenimis, ilgiau žindančios moterys turi mažesnę riziką susirgti metaboliniu sindromu, sąlygojančiu širdies ligas, insulino bei diabeto vystymąsi. Ilgėjant žindymo laikotarpiui - rizika mažėja!
Žindančios mamos džiaugiasi fiziologine, laktacine amenorėja (menstruacijų nebuvimu) kartais net iki dvejų metų (!), natūraliu nevaisingumu pirmąjį žindymo pusmetį. Daugeliui moterų žindant nesunkiai atsistato svoris.
Galima teigti, kad
vaikai, kurie ilgiau žindomi, yra sveikesni. Jie serga (taip taip, žindomi kūdikiai ir vaikai irgi serga) kaip tik tiek, kiek ir turėtų sirgti, tam, kad formuotųsi imuninė sistema. Taip yra todėl, kad vaikai iš mamos pieno gauna imuninių medžiagų.
Jeigu netikite, tai galime remtis Amerikos šeimos gydytojų akademija (2001m.), kurie teigia, kad vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 metų amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. Tyrimai parodė, kad 16-30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai (Gulick 1986m.). "Antikūnių yra gausu mamos piene ir jų daugėja žindymo metu" (Hamosh 1991; p. 134). Tiesą sakant, kai kurios imuninių veiksnių koncentracijos mamos piene padidėja antraisiais vaiko gyvenimo metais ir taip pat atjunkymo proceso metu (Goldman 1983, Goldman ir Goldblum 1983, Hamosh 1991). Pasak PSO "Nedidelis žindančiųjų mamų skaičiaus padidėjimas gali užkirsti kelią iki 10 proc. vaikų iki 5 metų mirčių: žindymas yra esminis ir kartais nepakankamai įvertintas gydyme bei prevencijoje prieš vaikiškas ligas".
Savarankiškesnis ir ramesnis vaikas - ne mitas! Senai pastebėta, kad žindomi vaikai labiau pasitiki savimi, o tai jiems padeda drąsiau žengti pasaulio pažinimo keliu. Mažylis vos pradėjęs vaikščioti nuolat atsisuka patikrinti, ar mama greta, kuri iškilus pavojui visada bus šalia ir jam padės. Tą saugumo jausmą ir užtikrina žindymas. Psichologai patvirtina, kad žindomas vaikas lengviau išgyvena natūralų atsiskyrimą nuo mamos. Žindymas sąlygoja emocinį prisirišimą, taip pat padeda vaikui užmigti po aktyvios dienos.
Žinoma ir tai, kad
žindyti vaikai pasižymi geresniais protiniais sugebėjimais. Moksliniai tyrimai įrodė, jog vaikai, kurie buvo žindyti ilgiau, gavo reikšmingai didesnius protinių sugebėjimų įvertinimus, lyginant su vaikais, kurie buvo žindomi trumpiau. Gauti aukštesni žindytų vaikų I Q rezultatai, skaitymo, matematikos testų bei mokytojų įvertinimai buvo geresni, lyginant su nežindytais ar trumpai žindytais vaikais (Mortenson, 2002m.; Daniels, 2005m.).
Aukštesnio intelekto priežastis greičiausiai yra susijusi su faktoriais, ypač riebalų rūgštimis, kurių apstu mamos piene.
Ypač sparčiai antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda mokytis kalbos.Tyrimai rodo, jog
žindymas turi teigiamos įtakos burnos ir jos atskirų dalių vystymuisi, kas pagerina kalbos raidą (Davis, 1991m.). Nustatyta, kad išimtinai ir ilgai žindytų vaikų 6,5 metų amžiaus verbalinis intelektas yra didesnis, lyginant su nežindytų vaikų kalbos testo rezultatais (Simmer, 2008m.).
Jei jau kalbame apie skaičiukus, tai negaliu nepaminėti šių.
Taigi, kaip daktaras Kazimieras Vitkauskas ("Kūdikio žindymas") rašė "Džiaukitės nuostabia motinystės dovana ir neskubinkite ateities".
PAPILDYMAS
Iš tiesų mamos pienas 12-39 žindymo mėnesį yra net kaloringesnis negu 2-6 mėnesį. Taip pat, neteisinga būtų teigti, kad žindoma, kai vaikui daugiau kaip 2-3 metai, yra tik dėl jo įpročio ar prisirišimo. PSO teigimu, iki 2 metų mamos pienas yra svarbiausias vaiko maistas, o ar dvimetį žindyti, turėtų priklausyti nuo mamos ir vaiko. Tiesa, žindant vyresnį kaip vienerių vaiką būtų prasminga į žindymo procesą įvesti tam tikras auklėjimo taisykles ir, pavyzdžiui, krūties nevadinti
papu, nes vaikas tai įsiminęs gali pradėti garsiai reikalauti būtent PAPO jums važiuojant viešuoju transportu ir pan. Tokioje situacijoje, sutikite, pasijusite labai nepatogiai, o kur dar aplinkinių reakcijos. Raskite sutartinį ženklą ar gestą, kaip paprašyti pieno, taip pat nebereikėtų leisti bent jau dieną pačiam krūties atidengti - ne tik viešoje vietoje, bet ir namuose.
Dažnai mamas kankina nemigos naktys, kai vaikas keliasi, rodos, tik tam, kad priglustų prie mamos arba vos vos
atsigertų. O kur dar aplinkinių
paprotinimai, kad "kai baigsi maitinti - tai ir išmiegos visą naktį". Kas yra nebūtinai tiesa, gal net labiau netiesa, nes fiziologiškai dauguma vaikų tiesiog negali išmiegoti visos nakties be prabudimų iki 5-6 metų amžiaus. Be to, kiekvienas išmoktas stambiosios motorikos judesys (kai išmoksta atsisėsti, atsistoti, ropoti, eiti) kūdikių ir mažų vaikų miegą gali sutrikdyti laikotarpiui iki 2 mėnesių (nes jis ir naktį paprastai atkartoja tuos judesius miegodamas). O kur dar dantų dygimo ypatumai...
Kaip taisyklė, kad žindančios mamos susiduria ir su nevisai palankiu aplinkinių požiūriu viešose erdvėse. Galbūt taip nutinka, nes žmonės per mažai žino apie žindymą, o nepakankamos ar neteisingos žinios iškreipia požiūrį į žindančią mamą. Juk mamos pieno nereklamuoja televizijoje, ir per radijo stoties programas važiuojant automobiliu nelabai išgirsime. Tai belieka pačioms griauti tas nusistovėjusias klišes ir drąsiai atstovauti vaiko interesus! Visuomenės tolerantiškumas galimai pradės augti tuomet, kai mes liausimės drovėtis žindyti viešai, taip perduodamos žinią, kad tai - visiškai normalu.
Šaltiniai:
Tavo vaikas Nr. 8 (p. 44-46)
www.zindymas.lt
www.vaikui.lt
VŠĮ Pradžių pradžia
Stovint besibaigiančių ir naujųjų metų tarpuvarty norisi palinkėti ramybės. Taip taip, tos, kur Bernelių mišiose linkime vieni kitiems. Žinau, kad ateinantys kiaulės metai žada būti draugiški, linksmi ir džiaugsmingi, bet aš manau, kad ramybė šių dienų kontekste, vis dėlto, daug kam tapo nepasiekiama prabanga. O juk atradus tą tikrąją vidinę ramybę viskas stoja į savas vietas. Tada nebaisios gyvenimo audros, šeimyniniai štormai, negąsdina sunkiai suvaldomi vaikų uraganai.
Stovint besibaigiančių ir naujųjų metų tarpuvarty norisi palinkėti ramybės. Taip taip, tos, kur Bernelių mišiose linkime vieni kitiems. Žinau, kad ateinantys kiaulės metai žada būti draugiški, linksmi ir džiaugsmingi, bet aš manau, kad ramybė šių dienų kontekste, vis dėlto, daug kam tapo nepasiekiama prabanga. O juk atradus tą tikrąją vidinę ramybę viskas stoja į savas vietas. Tada nebaisios gyvenimo audros, šeimyniniai štormai, negąsdina sunkiai suvaldomi vaikų uraganai.
