Knygos "Mano vaikas nieko nevalgo" apžvalga |3 dalis| Nevalgymo problema

Carlos Gonzalez
Mano vaikas nieko nevalgo

Jeigu praleidote pirmąją dalį - įžangą ir antrąją dalį - apie valgymo funkcijas ir augimo grafikus.

Mano galva, labai žmogiškai ir jautriai, o tuo pačiu ir profesionaliai skamba gydytojo C. Gonzalez'o žodžiai, kad "neįmanoma duoti tikslių moksliškai pagrįstų nurodymų, kaip maitinti kūdikius ir mažus vaikus".
Knygos autorius pabrėžia, kad "kaip ir daugeliui dalykų, taip ir konfliktams, kurie kyla dėl vaikų maitinimo, kur kas lengviau užkirsti kelią, nei paskui juos spręsti" (C. Gonzalez, p. 124). Pediatras labai aiškiai įvardina, ką reikėtų daryti norint išvengti maitinimo problemų: 
Neverskite savo vaiko valgyti.
Niekada neverskite jo valgyti - jokiomis priemonėmis, jokiomis aplinkybėmis, dėl jokių priežasčių.
Anot gydytojo, norint užbėgti tam tikriems įvykiams už akių ir išvengti bėdų, mes turime iš pat pradžių pasitikėti kūdikiu - nuo pat pirmos akimirkos, kai jis gimsta(!). "Jis žino, ar yra alkanas. Laikrodis to nežino" (C. Gonzalez, p. 125).

Keletas svarbių dalykų, kurių nereikėtų priimti besąlygiškai, bet jie gali padėti išvengti maitinimo konflikto:

1. Niekada neverskite vaiko valgyti.
2. Pirmus šešis mėnesius maitinkite tik krūtimi (neduokite jokio kūdikiams skirto maisto, sulčių, vandens, arbatėlių ir kt.).
3. Nuo šešių mėnesių pradėkite (be jokios prievartos) siūlyti kitokio maisto, bet visada - tik po žindymo. Krūtimi nemaitinamiems vaikams per dieną būtina pasiūlyti bent 500 ml pieno mišinio.
4. Iš pradžių nesiūlykite vienu metu daug skirtingų maisto produktų ir pradėkite nuo nedidelio kiekio.
5. Su glitimo turinčiais produktais (kviečiais, avižomis, miežiais ar rugiais) būkite atsargūs.
6. Gerai nuvarvinkite kūdikiams ruošiamą maistą, kad jis negautų vien vandens.
7. Neskubėkite siūlyti labai alergizuojančio maisto (ypač karvės pieno produktų, kiaušinių, žuvų, sojų, žemės riešutų ir kitokio maisto, kuriam galbūt yra alergiški kiti šeimos nariai).
8. Į maistą neberkite nei cukraus, nei druskos.
9. Žindykite dvejus metus arba ilgiau. (C. Gonzalez, p. 146-147)

"Siūlyti" reiškia: jeigu vaikas nori valgyti, jis valgo, o jeigu nenori - nevalgo. Daugybė vaikų iki aštuonių mėnesių, kartais ir ilgiau nenori daugiau nieko, tik krūties" (C. Gonzalez, p. 147).

Gydytojas C. Gonzalez'as išvardina (knygoje apžvelgia plačiau) su kietu maistu susijusius mitus:

• Vaikiškas maistelis maistingesnis nei grynas pienas.
• Prieš miegą gerai pavalgęs kieto maisto vaikas išmiegos visą naktį.
• Vyresniems nei šešių mėnesių kūdikiams reikia duoti specialiai tokio amžiaus vaikams skirto pieno mišinio.
• Nevalgydamas mėsos vaikas negaus pakankamai baltymų.

Knygoje "Mano vaikas nieko nevalgo" rasite daug motinų rašytų laiškų. Juos skaitant dar ir dar kartą tenka įsitikinti, kad iš specialisto išgirstas žodis gali sukelti daug chaoso galvoje. C. Gonzalez'as sako, kad "Sveikatos specialistai iš savo kalbos turėtų išbraukti tokias frazes: "vos atitinka grafiką", "per lėtai priauga svorio" ir "nepakankamai priauga svorio" (C. Gonzalez, p. 180).
"Galima manyti, kad, kalbant apie vaiko sveikatą, vienintelis svarbus rodiklis yra svoris. Juk iš tiesų svarbiausia tai, ką pasakoja motina. <...> Antras dalykas pagal svarbą - gydytojo apžiūra: jis nustato fizinę kūdikio būklę ir raidą. Mažiausiai svarbus yra svoris, retai kada pasakantis mums ką nors nauja: jeigu vaikas badauja arba yra nutukęs, tai matyti. Vienintelė svėrimo nauda: turime atskaitos tašką, kuris vaikui rimtai susirgus, leistų įvertinti, kiek tiksliai svorio neteko" (C. Gonzalez, p. 182).