Būsimų pirmokų tėvams

Artinantis vasaros pabaigai, bent jau kalendorinei, kai nenumaldomai artėja naujų mokslo metų pradžia, daugumos tėvų širdys ima plakti tankiau vien pagalvojus apie vaiko išleidimą į darželį ar pirmąją dieną mokykloje. Šiais metais ir manoji širdis nerimsta jau kuris laikas, nes rugsėjį su dukra drauge įžengsime į darželio grupę. Lyg to būtų maža, pati grįšiu į darbą, kas reiškia, pasitiksiu būsimus pirmokus. Sakyčiau, gana įspūdingas startas laukia po dviejų metų iškritimo iš darbo rinkos.
Taigi, kadangi apie planą, kaip neskausmingai (jeigu tai įmanoma) pasiruošti darželiui jau rašiau Vaikas gavo darželį! O kas dabar? 1 dalyje ir Vaikas gavo darželį! O kas dabar? 2 dalyje, tai šį kartą noriu pa(si)kalbėti apie mokyklinius reikalus.
Norėčiau kiekvieno skaitančio paklausti, su kuo jums asocijuojasi šis žodis? Žinau, kad daugumos dabartinių trisdešimtmečių ar vyresnių tėvų sava patirtis, deja, ne kokia. Likę daug nuoskaudų, patirta neteisybės, ne retam buvo ir visiškai užmuštas noras mokytis, tobulėti, nes buvo menkinami jo sugebėjimai, tinkamai neįvertinamos pastangos ir pan. Dar lyg ir būtų galima džiaugtis, jeigu ta skriauda patirta naudojant žodžio, o ne fizinę galią... Bet to džiaugsmo - mažai. Labai liūdna dėl tokios žmonių patirties. Dar liūdniau būna tada, kai tai patyrę tėvai savo nuoskaudų tirščius net negalvodami suverčia į vaiko skaidrią, kupiną gėlo vandens stiklinę. Jis - tai ne jūs. Jis turės savo pradžią, savo patirtį ir, žinoma, savas klaidas ar kitus patyrimus. Neleiskite savo kartėliui apnuodyti vaiko dar tik būsimos mokyklinės patirties. Negąsdinkite jo mokykla ir ironiškai nekarksėkite kiekviename žingsnyje: "Pradėsi lankyti mokyklą - pamatysi, baigsis tavo katino dienos". Jeigu jau turite neigiamą patirtį - susilaikykite nuo bet kokių komentarų. Patikėkite, taip bus geriausia.

Norėtųsi sakyti - nėra VIENOS mokyklos, bet yra - tai gyvenimo mokykla. Ir ji yra pati stipriausia, tikriausia ir pati geriausia kiekvienam mūsų. Bet kalbant apie tas statistines ugdymo įstaigas, tai nors ir visos atrodo labai panašios ar net vienodos - iš tiesų taip nėra. Kiekviena mokykla turi savo atmosferą, kurią kuria ten gyvenantys, t.y. dirbantys žmonės. Ir nors visas mokyklas apjungia viena bendra šalies švietimo sistema, jos vis tiek nėra vienodos. Nes, mano manymu, mokykla - nėra tik pastatas, tai ne siauri vingiuoti koridoriai, ne mokytojų kambarys ir ne valgyklos salė. Mokykla - tai ne prižiūrėti gėlynėliai aplink ją, ne kabinetas su prierašu “direktorius”, mokykla - net ne bendraklasiai, su kuriais galbūt keliaus jūsų vaikas visus dvylika metų kartu. Mokytojas. Štai, kas yra mokykla! Koks jis - jautrus kitiems, kūrybingas, malonus, visuomeniškas, bendradarbiaujantis, pa(si)tikintis, globėjiškas, kantrus, rūpestingas, suprantantis, gera linkintis, įdomus ar visus šiuos žodžius neigiantis - tokia bus ir mokykla.

Kol dar šiek tiek likę vasaros, noriu pasidalinti patarimais būsimų pirmokų tėvams. Tai darau geranoriškai, su meile ir tikrai negalvoju, kad patys nesuvoktumėte šių paprastų tiesų, bet kartais juk viskas sublizga kitomis spalvomis, kai perskaitai kito užrašytas mintis ar papunkčiui sudėliotus dalykus. 

Jokių "Tu jau didelis".
Taip, tikrai – jūsų vaikas jau gerokai ūgtelėjęs, bet neskubinkite laiko ir leiskite mėgautis vasara. Nepriminkite jam nuolatos, kad „Greitai baigsis katino dienos“ ir pan.
Mama, tėti, kaip viskas bus pradėjus lankyti mokyklą?

Labai nedetalizuojant (nes juk niekas nežino, kaip bus iš tikrųjų) papasakokite vaikui, kuo mokykla skirsis nuo darželio: kad pamokėlių bus daugiau, užduotys  bus sudėtingesnės, kai kurie dalykai seksis lengvai, kitiems prireiks daugiau laiko ir pastangų. Svarbu, kad pabrėžtumėte: „Mes Tave labai mylime, nepriklausomai nuo tavo rezultatų ir kai tau prireiks pagalbos – padėsime“.

Tegul mokykla būna GERA žinia!

Jokiu būdu negąsdinkite vaiko mokykla. Jeigu patys turite neigiamą patirtį ar vis dar nešiojatės blogus prisiminimus iš tų dienų, neperduokite tos emocijos savo vaikui.

Reikia sužadinti vaiko smalsumą, kad mokykla - puiki vieta, kurioje bus gera, vaikas susiras naujų draugų, susipažins su savo pirmąja mokytoja ir pan.

Su SAVO nerimu susitvarkykite patys.

Tėvai dažnai pradeda gailėti vaiko, girdi, baigiasi tavo vaikystė, dabar atsižaisk, atsimiegok...

Suprantama, kad jaudinatės dėl savo vaiko, nerimaujate, kaip jam seksis mokykloje, bet pasistenkite šių savo baimių neužkrauti ant vaikiškų pečių.

Vasaros treniruotės prieš rugsėjį.

Kelių savaičių poilsio nuo rutinos reikia tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tačiau anksčiau ar vėliau vis tiek teks į ją grįžti. Rudenį neišvengiamai reikės anksti keltis, atsiras naujos pareigos, kitokia dienotvarkė. Todėl patartina visai neišjungti vaiko rutinos visiškai visai vasarai.

Ko tikrai NEREIKIA daryti , tai jokių užduotėlių. To jie susirinks rugsėjį į mokyklą.

Į pirmą klasę DRAUGE IR TĖVAI.

Turėdami laiko apgalvokite, kaip keisis jūsų dienotvarkės, kai vaikas pradės lankyti mokyklą. Kuris iš tėvų atveš, o kuris pasiims po pamokų. Kas ir kokiu laiku galės palydėti į būrelius. Apgalvokite ir laiką, kurį galėtumėte skirti padėti vaikui atlikti namų darbus ar susidėti kuprinę naujai dienai.

Smagių ir turiningų likusios vasaros dienų ir gero starto rugsėjį!