Niekada

NIEKADA

... nesakyk niekada. Toks visiems gerai žinomas posakis. Mamos, o ir tėčiai, manau, tų NIEKADA iki tam tikrų etapų ar situacijų turi TIEK daug, kad sunku visus suregistruoti.
Laukiantis glostome pilvuką ir galvojame: "Nu jau mūsų vaikas tai tikrai miegos tik savo lovelėje", "Niekada nepirksiu vaikui drabužėlių su tais kvailokais animacinių filmukų herojais". "Mūsų dukra nevaikščios rožinė kaip pantera (beje, irgi iš filmuko)". Pašiurpusi klausotės draugės pasakojimų ir sakote: "Aš tai tikrai niekada nelaikysiu savo vaiko dvi valandas ar ilgiau ant rankų vien tam, kad jis palaimingai išmiegotų vieną iš daugelio dienos miegelių". "Niekada nebėgsime vaikui vos suverkus" - mhm, sėkmės jums. Pirmąją savaitę, sakyčiau, misija neįmanoma, bent jau mums buvo. "Niekada nenaudosime pagalbinių priemonių, padedančių ilgiau išlaikyti vaiką prie stalo, kai jis valgo" - taaaip taip, gal ir nenaudosite, jeigu turėsite itin valgų vaiką, bet jeigu nevalgiuką, tai bent kartą tikrai pabandysite tai (bent jau kol perskaitysite Dr. Gonzalez'o knygą). "Niekada nesinaudosiu ekranais bandydama nuraminti" - jeigu vairuosi automobilį, o vaikas klyks ir bandys bet kokia kaina išsilaisvinti iš automobilinės kėdutės spąstų - tikrai pabandysite ir tikėtina, kad ne vieną kartą. "Mano vaikas niekada nekris prekybos centre ant žemės, nes juk aš su juo kalbuosi, susitariu, jam viską paaiškinu" - tikėtina, kad vistiek kada nors jus ištiks tas pirmas kartas, nes gyvenime visko suplanuoti neįmanoma, kaip ir neįmanoma kontroliuoti vaiko veiksmų, visada nujausti emocijas ir jų kaitą, numatyti du ėjimus į priekį ir laiku pasišalinti iš vietos, kuri galimai per daug dirgina mažąjį, iššaukiant jo tokią reakciją. Vis tiek būna momentų, kai prekybos centre esi viena su vaiku, kai reikia stovėti eilėje, žūt būt ką nors įsigyti ir pan. "Mano vaikas niekada nevalgys beverčių maisto produktų" arba "Mano vaikas niekada negaus cukraus" - vis tiek atsiras kas nors, kas jam tai pasiūlys, tiesa? Aš iš tų, kur nesakiau NIEKADA šioje vietoje, bet maniau, kad bent iki dviejų metų realu išsaugoti, deja, tai pavyko dalinai. Pirktinių sausainių, ledų ar dar kokių panašių dalykų dukra tikrai dar neragavusi (ir nuoširdžiai tikiuosi, kad dar kurį laiką neragaus), bet nuo nevisai tinkamo cukraus kiekio naminiuose kepiniuose ar kituose dalykuose išsaugoti pavyksta ne visada. Džiugina tik tai, kad vis dėlto nuo pradžių taikyti tinkami mitybos įpročiai net dabar jau duoda savus vaisius, pavyzdžiui tada, kai iškylaujant su kitais vaikais gerai nežiūrėjusi pasiima kukurūzą, lyg ir tokį patį, kaip valgo namuose, bet staiga paaiškėja, kad jis kažkoks keistas (su cukraus glajumi), atiduoda jį mamai ir pasiima sau įprastą - burokėlių ar topinambų skonio. Širdis dainuoja tokiose situacijose! Ir tai pats geriausias atpildas man kaip mamai, tvirtai besilaikančios savo pagrįstos nuomonės, visoms toms nesąmoningoms aplinkinių kalboms: "Taigi vis tiek paragaus darželyje" ir pan. O šiaip jau, kalbant apie darželius, tai nuoširdžiai džiaugiausi stebėdama, kaip įvedamas įstatymas, kuris privertė pakoreguoti ikimokyklinių įstaigų valgiaraščius į gerąją pusę, netoleruoti visų tų gimtadieninių nesąmonių, kai patys tėvai atneša tiek šlamšto vaikams, kad rodos, sąmoningai nori, jog vaikai kelias dienas vaikščiotų sopančiais pilveliais ir ne tik jais. Belikdavo skėsčioti rankomis...
"Mano vaikas niekada nenukris ir neužsigaus kol esu šalia jo" - labai norėtųsi, kad tai būtų tiesa, bet, deja deja, gyvenimas yra žiaurus. O gal tiesiog mes bandome jo ribas, panašiai kaip vaikai? Ne visada pasirinkdami tam tinkamiausią laiką ir vietą.
Dar iš NIEKADA serijos labai populiarus, manau, tas, kur sakai, kad "Vaiko niekada "nenusysinsi" viešoje vietoje". Pas mene šis smegenyse tiesiog paboldintas buvo iki to laiko, kai atpratinimo nuo sauskelnių laikotarpyje, esant prie ežero, kur artimiausiu kelių kilometrų spinduliu nebuvo jokio tualeto, dukra trypdama sušuko "sysia!". Ir ką?! Negi sakysi vaikui, kuriam jau kelios savaitės kartoji, kad į kelnaites sysioti ne ne ne, "Aj, vaikeli, šiandien daryk į kelnes"?!?
Tai, aišku, nereiškia, kad tas tabu išsitrynė. Ne, tikrai viešos vietos, pavyzdžiui, parkai mieste, kitos žalios zonos ir t.t. - vis dar lieka NIEKADA, nes galvoju, kad nenorėčiau pati atsidurti tokioje situacijoje, tai ir dukrai, tikiuosi, neteks patirti kokių nemalonių įspūdžių ta tema.
Tai čia tik maža maža dalelė visų tų NIEKADA. Pasidalinkite, kiek ir kokių NIEKADA turite jūs? :)