Rašydama tai, apie ką dabar galvoju, rizikuoju. Žinau, kad dalis skaitančių ar sekančių tai pri(si)taikys sau, dalis tiesiog nusijuoks pažinusios draugę ar bendradarbę, o gal kaimynę, kita dalis palinksės galvomis skaitydamos, o dar kokia nors dalis sakys: "Na aš, tai jau taip niekada nesakau!", nors iš tiesų sako. Turbūt jau supratote iš antraštės apie ką aš čia?
Kai dar tik laukiamės 99 procentai būsimų mamyčių sako ir mano, kad gimus kūdikiui vis dar bus JI ir/ar JIE - su vyru ir jų kūdikis - visi kaip atskiros personos. BET dalį mamų pagimdžius ištinka MES era, kuri tęsiasi keletą pirmųjų mėnesių, ar net visus pirmus metus ir ilgiau. Ištinka tai ir sakiusias, kad to niekada nebus. Nežinau nuo ko tai priklauso, kad vienos ima ir tiesiog susitapatina su savo kūdikiu ir kalba apie save ir jį kaip apie vienį, o kitoms pavyksta išlaikyti tą savąjį AŠ net ir būnant 24 valandas per parą su kūdikiu. Būtų įdomi studija tyrimams, tiesa? Tai nėra nei blogai, nei gerai. Tiesiog taip yra. Rašydama apie tai noriu tik švelniu sarkazmu palydėti vieną iš daugybės mus, mamas, ištinkančių NIEKADA.
Pačiai to kažkokiu būdu pavyko išvengti, nors jeigu sąmoningai nebūčiau tam pasipriešinusi ir savęs gaudžiusi pirmomis savaitėmis, galimai būčiau ir pati pasinėrusi į sraunius MES upės vandenis. Bendraujant su kitomis mamomis man netrukdo tas MES, bet, būsiu atvira, jis nepraslysta pro ausis. Sutikite, būna tikrai gero anekdoto vertų variantų ;) Pavyzdžiui: "Mums jau 9 mėnesiai, bet dar nevalgėme žuvies" arba "Mes turime šešis dantukus", "Mes labai mėgstame būti be sauskelnių", "Mes jau pakakojome", "Mes sveriame jau dešimt kilogramų!", "Nuo rudens mes jau lankysime darželį" ir t. t. ir pan. Kartais išgirdus norisi perklausti: tu rimtai?!
Pasikartosiu, kai su kūdikiu praleidi 24 valandas per parą ir tikrai viską darai kartu su juo arba jis daro kartu su tavimi, sunku neužmindžioti tos plonytės, vos matomos, lyg smėlyje delnu pravestos linijos, žyminčios dviejų individų asmenines zonas. Bet pasistengus - įmanoma. Žinoma, toms, kurios yra MES, įtariu, tai tikrai netrukdo. Tiesą sakant, manau, kad apie tai jos net nesusimąsto. Bet kokiu atveju, psichologai pataria, kad visai gerai, jeigu pavyksta tos menamos linijos smėlyje visiškai neištrinti.
Jau gana, kad per buitį ir rutiną dažnai pametame save. Išdaliname, išbarstome sau nieko nepasilikdamos. Tai jeigu dar ir MES banga pagaus ir nusineš gilyn - gero gali būti mažai.
Kai dar tik laukiamės 99 procentai būsimų mamyčių sako ir mano, kad gimus kūdikiui vis dar bus JI ir/ar JIE - su vyru ir jų kūdikis - visi kaip atskiros personos. BET dalį mamų pagimdžius ištinka MES era, kuri tęsiasi keletą pirmųjų mėnesių, ar net visus pirmus metus ir ilgiau. Ištinka tai ir sakiusias, kad to niekada nebus. Nežinau nuo ko tai priklauso, kad vienos ima ir tiesiog susitapatina su savo kūdikiu ir kalba apie save ir jį kaip apie vienį, o kitoms pavyksta išlaikyti tą savąjį AŠ net ir būnant 24 valandas per parą su kūdikiu. Būtų įdomi studija tyrimams, tiesa? Tai nėra nei blogai, nei gerai. Tiesiog taip yra. Rašydama apie tai noriu tik švelniu sarkazmu palydėti vieną iš daugybės mus, mamas, ištinkančių NIEKADA.
Pačiai to kažkokiu būdu pavyko išvengti, nors jeigu sąmoningai nebūčiau tam pasipriešinusi ir savęs gaudžiusi pirmomis savaitėmis, galimai būčiau ir pati pasinėrusi į sraunius MES upės vandenis. Bendraujant su kitomis mamomis man netrukdo tas MES, bet, būsiu atvira, jis nepraslysta pro ausis. Sutikite, būna tikrai gero anekdoto vertų variantų ;) Pavyzdžiui: "Mums jau 9 mėnesiai, bet dar nevalgėme žuvies" arba "Mes turime šešis dantukus", "Mes labai mėgstame būti be sauskelnių", "Mes jau pakakojome", "Mes sveriame jau dešimt kilogramų!", "Nuo rudens mes jau lankysime darželį" ir t. t. ir pan. Kartais išgirdus norisi perklausti: tu rimtai?!
Pasikartosiu, kai su kūdikiu praleidi 24 valandas per parą ir tikrai viską darai kartu su juo arba jis daro kartu su tavimi, sunku neužmindžioti tos plonytės, vos matomos, lyg smėlyje delnu pravestos linijos, žyminčios dviejų individų asmenines zonas. Bet pasistengus - įmanoma. Žinoma, toms, kurios yra MES, įtariu, tai tikrai netrukdo. Tiesą sakant, manau, kad apie tai jos net nesusimąsto. Bet kokiu atveju, psichologai pataria, kad visai gerai, jeigu pavyksta tos menamos linijos smėlyje visiškai neištrinti.Jau gana, kad per buitį ir rutiną dažnai pametame save. Išdaliname, išbarstome sau nieko nepasilikdamos. Tai jeigu dar ir MES banga pagaus ir nusineš gilyn - gero gali būti mažai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą